Publikuota: 2019-07-12

Šaltinis: „Verslo žinios“

Sunešti bendrą fondą, skirtą nelaimingiems atsitikimams, ir taip pasidalyti draudimo riziką galima kartu su draugais, giminaičiais, kolegomis ar kitais panašiais į save, įsitikinę lietuviškos tarpusavio draudimo platformos kūrėjai, planuojantys pasaulinę plėtrą.

 

Lietuvos banko finansinių inovacijų smėlio dėžėje pirmasis debiutantas – startuolis „Ooniq“, kuriantis tarpusavio draudimo platformą.

 

Rudenį platforma ketina startuoti Lietuvos rinkoje bandomuoju režimu, arba su ribotu draudžiamų produktų kiekiu.

 

Tarpusavio draudimo platforma (angl. P2P insurance) veikia remdamasi dalijimosi ekonomikos principais. „Ooniq“, kuris priskiriamas vadinamiesiems „insurtech“, sugalvojo platformą, kurioje vartotojai buriasi į atskiras bendruomenes. Pastarųjų narių sunešamos įmokos vėliau panaudojamos atlyginti nuostoliams, sukeltiems įvykus draudžiamajam įvykiui su kurio nors iš narių apdraustu turtu.

 

„Pats svarbiausias skirtumas (nuo draudimo bendrovių – VŽ) – kai jūs mokėjote įmokas ir neturėjote žalų. Tradiciniame draudime tos lėšos pasilieka draudimui, kad būtų sukauptas pakankamas fondas kitų žmonių nuostoliams kompensuoti. Šiuo atveju jūsų bendruomenės suneštų lėšų, jeigu nebuvo žalų, didžioji dalis grįžta“, – veikimo principą aiškina Aleksandras Prochorovas, „Ooniq“ įkūrėjas ir startuolį valdančios UAB „Workpower“ generalinis direktorius.

 

Anot startuolio kūrėjų, pagrindinis skirtumas nuo tradicinių draudimo sektoriaus kompanijų yra platformos bendruomenių narių rizikos dalijimasis ne su plačiąja besidraudžiančiųjų populiacija, tačiau tik su savo bendruomenės nariais.

 

Iš dalyvavimo tarpusavio draudimo platformoje gaunama daugiau naudos, kai į bendruomenes platformoje susirenka pagal rizikos profilį panašesni ir vieni kitais pasitikintys nariai. Tai lemia mažesnį rizikos lygį vienas kitą pažįstantiems bendruomenės nariams ir galimybę vėliau atgauti kuo daugiau sumokėtų draudimo įmokų.

 

„Mes tą modelį numigravome į tokį, kuris skatina žmones elgtis racionaliau, nes tos išmokos būtų išmokamos iš bendruomenės narių sumokėtų lėšų – tavo draugų, kolegų, pažįstamų, bendruomenę sudarančių žmonių lėšų. Tokie modeliai siejami su atsakingesniu besidraudžiančių žmonių elgesiu“, – sako A. Prochorovas.

Kaip veikia

 

Draudimasis tarpusavio draudimo platformoje vadinamas naryste bendruomenėje, kuri susiburia pakvietimo būdu. Optimalus bendruomenių dydis bent Lietuvos atveju, startuolio vertinimu, turėtų neviršyti 50 žmonių, atsižvelgiant į rizikos išskaidymą ir poreikį surinkti tvarų draudimo fondą bendruomenės narių draudžiamo turto saugumui užtikrinti.

 

„Tie 50 labiau koreliuoja su tuo, kiek turime draugų ir pažįstamų, kuriuos galime pasiekti. Jeigu taip nutiktų, kad kokia nors bendruomenė sparčiai auga ir viršija 50, tai jau jos būtų atskirtos, susiformuotų antra bendruomenė“, – sako pašnekovas.

 

Bendruomenės nariai į savo bendruomenės draudimo fondą mokės mėnesines įmokas, kurių dalis, priklausomai nuo patirtų draudžiamųjų įvykių ir sumokėtų išmokų, bus reguliariai grąžinama, taip pat grąžinama nutraukus narystę bendrijoje – nutraukus draudimąsi.

 

Trumpiausiai narystė bendruomenėje truks mėnesį.

 

„Tai, manau, aktualu išmaniųjų įrenginių draudimui. Klientas gali nutraukti sutartį pasibaigus mėnesiui. Atitinkamai, pasibaigus narystei, yra suskaičiuojami tos bendruomenės finansiniai rezultatai ir, jeigu nebuvo žalų, yra išmokama dalis lėšų, – aiškina „Ooniq“ įkūrėjas. – Labai svarbu, kad, būdamas bendruomenės nariu, jūs esate suinteresuotas, kad joje būtų tik tokie kaip jūs atsakingi žmonės, kurie sugeba dažnai nedaužyti savo telefonų. Tai yra pagalba nelaimės atveju, todėl tose situacijose, kai kiti bendruomenes nariai patirs žalų, atitinkamai mažės visų ten esančių narių susigrąžinamos lėšos.“

 

Nutikus įvykiui

 

Patys bendruomenių nariai turės ir patvirtinti išmokų sumokėjimą draudžiamąjį įvykį patyrusiam nariui – tam bus rengiamas 3 narių balsavimas žalai patvirtinti. Konflikto atveju, jeigu balsavimo metu išmoka bus atmesta, platformos administratorius inicijuotų naują balsavimą.

 

Tiesa, nors platformos veikimo principas grįstas panašių pagal riziką bendruomenių būrimusi, jos nebus visiškai izoliuotos. Draudžiamojo įvykio atveju lėšos pirmiausia bus nuskaitomos iš jį patyrusio asmens sumokėtų įnašų, dar – iš bendruomenės fondo. Tačiau ketvirtadalis draudimo išmokos bus surinkta ir iš kitų bendruomenių platformoje, jei bendruomenėje pritrūktų lėšų.

 

„Kitos bendruomenės yra reikalingos tam, kad suteiktų jūsų mažai bendruomenei papildomą finansinį stabilumą. Kitos bendruomenės riziką dalijasi ketvirtadaliu“, – aiškino startuolio įkūrėjas.

 

Pradiniame veiklos etape, kol bendruomenių nariai nebus susinešę tvaraus išmokų fondo, platforma ketina prisidėti savomis lėšomis, kad būtų subalansuoti pinigų srautai.

 

Nors pradiniame etape startuolis žada finansinių injekcijų, bendruomenių sukauptos lėšos bus atskirtos nuo platformą kuriančios bendrovės finansų.

 

Veiklos modelis

 

„Ooniq“ ketina uždirbti ne iš draudimo veiklos, o taikyti platformos vartotojams fiksuotą 15 % administravimo mokestį. Anot startuolio įkūrėjo, uždarbis iš taikomo administravimo mokesčio leidžia išvengti interesų konflikto.

 

„Už ką dažnai kritikuojamos viso pasaulio draudimo įmonės, nes pagal verslo modelį tradiciniame draudime interesų konfliktas yra užprogramuotas, nes jeigu žalų yra daug, atitinkamai pelnas mažesnis. Jeigu žalų nėra daug – pelnas didesnis. Tai yra esminis skirtumas“, – aiškina A. Prochorovas.

 

Platformos kūrėjas „jokiu stebuklu“ vadina žadamas 20% mažesnes įmokas už turto draudimą nei tradicinėse draudimo bendrovėse. Mažesnius įkainius esą užtikrins išvengti administravimo kaštai, nes platforma veiks tik savitarnos pagrindu, bus prieinama tik pasitelkus mobiliąją programėlę.

 

„Ne paslaptis, kad pasaulyje klientas iš tradicinių bendrovių nuo jo sumokėtų įmokų gauna vidutiniškai 60 % draudimo išmokų. Atitinkamai 25–30 % nuo jūsų sumokėtų lėšų panaudojama dengiant administracinius kaštus. Taip yra visame pasaulyje. Tada lieka apie 10 % draudimo bendrovės pelnas“, – aiškina „Ooniq“ įkūrėjas.

 

Taigi platformos bendruomenėse jų nariai, jeigu neįvyks draudžiamųjų įvykių, gali tikėtis atgauti iki 85 % sumokėtos įmokos.

 

Smėlio dėžė

 

Startuolis žada pradžioje netaikyti 15 % administravimo mokesčio, kol „sukalibruos“ veiklos modelį veikdamas bandomuoju režimu Lietuvoje, pirmojoje rinkoje.

 

„Modelio sukalibravimu“ startuolis vadina veiklos režimą pradžioje, kai bus veikiama vadinamojoje Lietuvos banko „smėlio dėžėje“ (angl. regulatory sandbox).

 

„Ooniq“ yra debiutantas Lietuvos banko bandomojoje finansinių inovacijų aplinkoje, kurioje reguliuotojas gali iš arčiau susipažinti su finansine paslauga, kurios veikimo modelis nėra sureglamentuotas ar aiškus.

 

Pagal šiuo metu turimą informaciją „Workpower“ nelaikoma draudimo įmone, draudimo tarpininke ar papildomos draudimo veiklos tarpininke, o tarpusavio draudimo platformoje sudaromos sutartys nelaikomos draudimo sutartimis, todėl bendrovės ir platformos veiklai nėra taikomi Lietuvos draudimo įstatymo reikalavimai, nurodė Lietuvos bankas.

 

„Šios inovacijos bandymas realioje aplinkoje mums padės įvertinti su šiuo veiklos modeliu susijusias vartotojams kylančias rizikas ir priimti sprendimą dėl galiojančio reguliavimo taikymo ar teisinio reguliavimo poreikio“, – šiek tiek anksčiau pranešime spaudai sakė Marius Jurgilas, Lietuvos banko valdybos narys.

 

Bandomojoje aplinkoje „Ooniq“ turės startuoti ne vėliau kaip šių metų spalio pabaigoje ir veiks 6 mėnesius, o Lietuvos bankui leidus, galės pratęsti veiklą iki 12 mėnesių.

 

Bandymu metu startuolis žada siūlyti „iPhone“ telefonų ir „iPad“ planšečių draudimą. Draudimo kaina nustatyta įvertinus prietaisų vertę, ekranų dūžių, vagysčių dažnumą (telefono atveju dažniausiai nutinka ekrano dūžis, vagystė – rečiau, „iPad“ – kitaip), taip pat atlikus 10 tūkst. simuliacijų su poveikiu verslo modeliui.

 

Plėtros planai

 

Po bandymų etapo Lietuvoje planuojama plėsti rinkų geografiją ir draudžiamo turto portfelį. Po Lietuvos pirmiausia žvalgomasi į JK rinką.

 

„Kaip rodo statistika, išmaniųjų įrenginių išdraustumas yra labai mažas, nes žmonės linkę prisiimti tą riziką, negu drausti telefoną. Mes labiau orientuojamės į tuos, kurie dar nėra draudimo įmonių klientai“, – sako A. Prochorovas ir teigia, kad tradicinės draudimo bendrovės nėra tiesioginės startuolio konkurentės, nes esą imamasi nišinės veiklos – mažos rizikos daiktų draudimo.

 

„Turime mintį sukurti produktą dviratininkams, jo gerų pavyzdžių yra kitose šalyse, yra minčių sukurti draudimą nešiojamiems kompiuteriams, taip pat – mikrodraudimą vairuotojams“, – sako A. Prochorovas.

 

Pastarasis būtų nukreiptas į vairuotojus, apsidraudusius tik privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kurie avarijos atveju buvo kaltininkai, negavo išmokos ir kitąmet dėl sukeltos avarijos susidurs su didesne draudimo įmoka pratęsiant sutartį.

 

„Kiekvienas mūsų galime sukelti eismo įvykį. Todėl turime idėją sukurti produktą, kuris būtų orientuotas į vairuotojus, kurie nelaimės atveju gautų nedidelę išmoką, kurios paskirtis būtų kompensuoti jiems kitų metų tradicinės draudimo bendrovės didinamą įmoką. Tai būtų kelių šimtų eurų išmoka kaltininkui, kurią jis galėtų panaudoti kompensuodamas padidėjusią įmoką tradicinėje bendrovėje arba patvarkydamas savo automobilį“, – sako „Ooniq“ įkūrėjas.

 

Investuotojai

Tai – jau ne pirmas lietuvių bandymas „insurtech“ srityje. VŽ jau rašė apie startuolį „Switch4sure“, kuris pritaikys Antrosios mokėjimų direktyvos įgalintą sprendimą jau apsidraudusiems gyvybę susimažinti draudimo kainą trečdaliu. Pastarasis startuolis yra sulaukęs palaikymo iš perdraudimo bendrovės „Gen Re“, valdomos Warreno Buffetto.

 

„Ooniq“ sakosi esantys „nauji, bet ne naujokai“ rinkoje.

 

Pasauliniu mastu skaičiuojama apie 12 į „Ooniq“ panašių, visaverčių (angl. „full-stack“) „insurtech“ draudimo platformų. Tarp žinomiausių ir potencialių lietuvių konkurentų – „Lemonade“ iš JAV, vokiečių „Friendsurance“, JAV rinkoje „Trov“, „Laka“ JK.

 

„Analogų mūsų sprendimui pasaulyje neradome, nes „Ooniq“ tarpusavio draudimo platformos „stuburas“ yra bendruomenės ir bendruomenių nariai, kurie prisiimą mažą dalelę draudimo rizikos. Tai ir yra tikrasis tarpusavio draudimas. O kitur tarpusavio draudimo koncepcija įgyvendinama fragmentuotai“, – aiškina pašnekovas.

 

Dauguma iš „full-stack“ tarpusavio draudimo platformų jau yra pasiekusios vienaragio statusą – startuolio, kurio vertė viršijo 1 mlrd. Eur.

 

Finansų rinkų centras „Milken Institute“ naujausioje ataskaitoje skaičiuoja iš viso 104 „insurtech“ draudimo platformas, kurių dauguma – 64 – yra JAV.

 

Sparčiau „insurtech“ startuoliai kurtis pradėjo nuo 2012 m. Netrukus į šį sektorių pajudėjo ir investicijos.

 

„Ooniq“ yra pritraukęs investicijų iš fondų „Mind Fund“, „Animoca Brands“, planuojant plėtrą į JK, vyksta derybos dėl investicijos su rizikos kapitalo fondu „Samaipata“. Dėl bendradarbiavimo ir dėl investicijos startuolis derasi su viena pasauline perdraudimo įmone, kurios pavadinimo šiuo metu atskleisti negali.

 

Metų pradžioje „Ooniq“ dalyvavo akceleratoriuje Honkonge, kur pritraukė 100 tūkst. USD ir 500 tūkst. USD investicijų.

 

„Investuotojai įvertino mūsų sukurto sprendimo potencialą, todėl investicija pritraukta prie itin palankaus „Workpower“ įmonės vertinimo, kuris yra kokius 3-5 kartus didesnis nei visi man žinomi „fintech“ projektai Baltijos šalyse pačioje veiklos pradžioje, – sako A. Prochorovas. – Su potencialiais investuotojais pasirašyti vadinamieji „terms sheets“ dėl kelių milijonų investicijų plėtrai.“

 

Dalį investicijų pritraukti startuoliui pradžioje padėjo ir pradinę finansinę paramą suteikė Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) pagal priemonę „InoStartas“. MITA startuolį konsultavo ir išvežė į akceleravimo programą Kinijoje.

 

„Tai – vienas mūsų mylimiausių klientų. Iš esmės idėja paprasta, ne kosminį laivą išrandame. Kinijoje labai didelis potencialo šaltinis ir kinai labai susidomėtų šia technologija. Dabar turime pirmąsias bandomąsias priemones dėl finansavimo ir tikimės nueiti iki tarptautinių finansavimo šaltinių“, – aiškina Kęstutis Šetkus, MITA direktorius.

 

Tiesa, jis pripažino, kad, pristatant tarpusavio draudimo platformos idėją, susidurta su skepticizmu, ypač iš tradicinio draudimo sektoriaus atstovų.

 

„Bet tas skepticizmas yra nepagrįstas. Skepticizmas kyla ir iš to, kad sunku laužyti kažką. Nors iš tikrųjų nieko nelaužome, o tik papildome“, – sako K. Šetkus.

Sužinok daugiau: https://www.vz.lt/rinkos/2019/07/12/lietuviskas-startuolis-paleidzia-tarpusavio-draudimo-platforma

„Ooniq“ organizuotame seminare buvo aptartos draudimo inovacijos.

Susipažinkite su Prof. Tomu Krilavičiumi – dirbtinio intelekto ekspertu „Ooniq“ komandoje!

„Fintech Inn“ konferencijoje draudimo naujienas pristatys įtakingiausi ekspertai.

  • fblogo
  • inlogo
  • telegraphlogo
  • mediumlogo
ooniq_logo.png

Lietuvos banko bandomosios finansinių inovacijų aplinkos dalyvis.

© 2019 UAB „Workpower“. Visos teisės saugomos.